nuskink man gėlelę
aš tau plaukus nuleisiu
kaip žemą naktį be 
skonių baugščių
taip meilės virtinė
sudaužė baimės šerdį
atvėrei kūną
lingavau doros šaka
kur mažas manęs 
gūsis
nes taip ten gaivu
nekalta, ramu
bet vis vien nepaleidžiu
tu
tveriu parankę ir tyliu
užspaudžiau save
taip anksti, o gal ne per vėlai
tik likau sveika
apgaubė laisvę
kvaištelėjęs ruduo
suaikčiojau
tavo
draugo mostas
kur lekiu
kai rūgštus lašelis
dar nepradėjo kodos
ratilų dainoje
tyliau, prašau
ieškau tavo auros
savo
glėbyje
pažiūrėk, praleido
akordą
keliaujam veiksman
liejasi saulės žiedai
bet buvo nuostabi
meilės ir geismo vasara
su tavim
rašyk apie mane gražiai
ir liepos naktis
myliu