Kitoks  mieste, kitoks net lapkritys –
Vaiduokliai slankioja pilkais šešėliais
Namai be kaminų, langai akli,
Žibintai tamsą gatvėse suplėšo.
 
Išskrido paukščiai pašaliais – neišgirsti,
Lapus sugrėbė – ir į sąvartyną,
Visiems aš svetima, visi man svetimi
Duris lyg nusikaltėlei prieš nosį užrakina.
 
Dienų gale taip noriu dar sugrįžt
Į paliktą visų, išduotą savo kaimą,
Jei būt kas vakare bent išverdąs zacirką
Ir įnešąs ugnelei pasikurti malkų.