ant slenksčio
rudenį karvės atrajoja dar lėčiau
bet jos gano debesis
mosteli uodega
išvaiko lietų
nuvalo voratiklius nuo saulės
o
vėlinių naktį sustingsta
žvelgdamos į mirgančias liepsnas
staiga suloja
beveik ima kaukti
sargis
– Svetimi
gesindamas nuorūką į staktą
kužda Vartininkas