ant slenksčio

rudenį karvės atrajoja dar lėčiau
bet jos gano debesis
mosteli uodega
išvaiko lietų
nuvalo voratiklius nuo saulės

o
vėlinių naktį sustingsta
žvelgdamos į mirgančias liepsnas

staiga suloja
beveik ima kaukti
sargis

– Svetimi
gesindamas nuorūką į staktą
kužda Vartininkas
Barabas