Parko pieva

Parko pieva ovali, su paaugusia žole. Vidury stovi tėtis, tolėliau sūnus.
Mėto vienas kitam bumerangą. 
Meta tėtis. Kažkur nukrenta, arba į šoną, arba grįžta atgal.
Tada suskėsčioja rankomis.
Meta sūnus. Į šoną, į viršų – ir visad bumerangas nukrenta prie tėčio.
Kažkelintą kartą pavyksta ir tėčiui.
Kalbasi mažai, vieną kitą žodį.
Baigę žaisti eina per pievą iki tako.
Tėtis patraukia toliau, iki laiptų, prie žydinčių rožių.
Tada uosto – vieną, antrą, trečią, pasistiebęs, kad pasiektų.
Sūnus lėtais žingsneliais eina takeliu.
Tėtis pasiveja sūnų ir baltų akmenėlių tako ovalu nueina vienas paskui kitą miesto linkui.
šaltuona