Kryptys
Sudėliok mano nuoskaudas skalėn cunamių
Ir paversk miniatiūrine lygčių sistema
Tavo galios per naivios, akys per mažos
Kad gebėtum užuost plaukiant išnarų uostan.
Surikiuok ir nusvirdyki palmių žiedynais
Kai alyvuoges kirsim senesnes už Kristų
Bus medetkų klampojus, serumų plynės
Ištylėsim daugiau nei poliarinę naktį.
Išlaikyki bent parą ne vynu, o taurėj
Nepalik, nes diena ir taip naktį palieka
Mano tragiškos žiemos, tavo vasaros – piktos
Aš į torą atgulsiu tau keliaujant į Meką.