Nuo pavydo ir aistrų
Nuo pavydo ir aistrų...
Ir nuo meilės pavargstu.
Tiek jau to – uždek žvakes –
Ir įaudrink man stygas.
Kai tas vynas išsilies,
Jaunos žvaigždės suspindės.
Kūdikio šventu vardu –
Pagerbsi moterį balsu.
Ir apglėbk mane šydu –
Balto sniego tyrumu.
Nesuteršk tos sielos vienišos,
Nepalik to skausmo be natos.