Žinau, tikriausiai nenustebinsiu
Kasdien kitokiu peizažu.
Užstrigusiu tarp medžių debesiu,
Ir virš Ventos – rūku pilku.

Bet, pamanyk, pati stebiuosi,
Po kojom lapų kiek randu.
Pažvelk ir tu, kai taką šluosi –
Visus žinai, kaip kviest vardu?..

O jau tos spalvos, spalvos, spalvos? –
Žali netraukė taip akių.
Kedena vėjas, blaško, gaudo –
Tokia galybė palaidų...

Todėl einu nuleidus galvą –
Nepagalvok tik, kad liūdžiu...
Dabar po kojom tokios spalvos
Gyslotų lapų
Be vardų...

2019 m. spalio 22 d.