Ryto gaivoje,
ryto rasoje pasikartoja
dieviškosios mantros.
Gyvi atodūsiai
nakties šventos.
Tik kažkodėl
jos šiluma suskydusi.
Permatomam
rasos laše
keisti gyvenimai
lyg tulžyje įstrigę.
Įžūliai šypsosi
mintis basa
iš ryto, toj pusėje,
kur saulė kyla.
Žmogaus
suderinta mantra
skaisčiai raudonoje
varsoj, akies rainelę
ligi kartėlio skaudina.

Ryto trumpalaikėj gaivoje
vienatvė iš ilgesio
susikuria savotiškas mantras
ir skrupulingai nuo
žmonių jas saugo.

2014