Mes gyvensim laimingai nuo šiol tartum nieko netrūko
tarsi būsim sustabdę visatos sprogimą pasaulyje mano
lyg juodosios skylės tamsumoj nejučia susiradę degtukų
liovės smėlyje pūgos ir vėl pajudėjo sapnų karavanai
mes nutiesime tiltus į kosmosą vėl pakabinsim mėnulį
šoksim raganų šokį per laužą kai priesaikos degs popierinės
net jei nieks nesiseks bučiniuos mes pavargsim sugulę
pažiūrėk pavydiems į akis kaip patrakusiai šokam suktinį
tu man palieti galvą ir vėl tris kartus prieš plauką paglostai
ar sakiau jog tavasis pasaulis už viską ant žemės gražesnis?
nes tikrieji karaliai kurie niekada neįžengia į paruoštą sostą
nes laimingi gyvenantys čia ir dabar ir gyvenimas tęsiasi.