Tu ateini ir išeini lyg atspindys dangaus
tikrasis tavo aš aukštybėse,
čia visa ko tiktai maža dalis,
tik tai kruopelė tikrojo aruodo.
Buvimo to, kur viskas tikra,
nėra ten vietos nei tuštybei, 
nei kvailoms kalboms,
kur beprasmybė pasislėpus
lyg pelė po šluota,
kur soduose sunoksta saldūs obuoliai,
šaltiniai tyrojo vandens
ir rudens sodai dega meile negrimuota.
Tu ateini ir išeini, nes tau neleista užsibūti,
palieki viską, ką turi, ir tavo pilys ima griūti.
Viena sekundė iš pilnatvės, tos tyros versmės,
atstos tau šimtmetį, nes ji nepakartojama,
ji net ne aukso, ne sidabro ir ne deimantų vertės,
jos nepatyręs nesuprasi jos esmės,
nes ji neišmatuojama...

2019-06-13