Aikštė
Prieš tai, kai išeisi į aikštę,
Turi pasikaustyti, vaike,
Nes plėšrūs išspalspto čia iltis,
O angys – po rūbais sušilti
Ir geidžia, ir alksta, ir trokšta,
Esi tu joms geidžiamas bokštas
Į dangų aukštyn palypėti,
Nekrūpčios, gyvuonį palietę,
Apnuodiję ir suteplioję.
Naivus. Štai todėl nebijojai.
Manysi – saugu dieną aikštėj,
Bet grįši iš aikštės ne vaikas.