Ir grįžta rudenį prisiminimai tylūs
Apie pavasarį, paukščius, svajas,
Nors smilkiniuos nuo laiko žyla,
Palieka metai raukšlėse žymes.
 
Ir vis atrodo, kad dar mylim,
Dar geriam sulą iš beržų,
Ir rudeninės pėdos gilios,
Ir eita ne po vieną, bet po du.
 
Čia būta pasakų, audrų, verpetų,
Čia būta klystkelių nakčia,
Ne visada žvaigždes supratom,
Kur šaukė jos sapnuos slapčia,
 
Kur darda, rieda laiko ratai,
Kur neša mūs jausmus delčia.