mano pasakoje
kitaip
šuoliuoju pati
minties zigzagais
pas miegantį princą
neužmirštuolių marška
apsigobusi
mano žirgas
visai net ne žirgas
tikrų tikriausia kumelė
rudens spalvomis
nuauksinta
geležimi kaustyta
odinėmis kamanomis
apjuosta
abi mes
išbraidžiusios
ilgesio pievas
praradimų druską
drauge išragavusios
skubame į vakarėjantį
uostą
kur miega
žadėtasis princas
ir meilės
jūra alsuoja
kur vandenyno
arkliukai
mudviems
jūržoles kloja