Užaugai tu, užaugai
Tuoj ąžuolynu tapsi,
Taip greitai metai bėga,
Nors ir po vieną kapsi.
 
Sodinome, globojom
Svajonės sujungti,
Kad po ilgos vergovės
Atgimstame laisvi.
 
Mažytis žemės plotas,
O sąjūdiečių daug.
Medelio prašėm, glostėm:
Už dešimtis užauk! 

Gražūs senieji medžiai
Raudondvario dvare,
Bet gerą jausmą kelią
Ir ąžuolėliai čia.
 
Ne, tai ne vešlios šakos
Lyg rankom susipynę,
Tai mūs šlovės vainikas
Nupintas už Tėvynę.
 
Bus švenčių, jubiliejų,
Bus džiaugsmo ir kalbų,
Tegul dainuos suėję
Žmonės po vainiku.
 
Tikiu —  
       mūs Laisvės kelią
Saugos ilgai ilgai,
Tarsi viršūnę žalią
Iškėlę ąžuolai.