Ir vėl taip garsiai lyja
į nužydėjusį dobilą
nakties papėdėje.
Klevų karpytais lapais
žaismingai smaguriauja vėjas.
Susisupi į ilgesio drobulę,
skambant džiaugsmo salvėms.
Kas tarė, kad sugydo laikas
širdgėlos žaizdas?
Išminčius buvo kvailas,
gal nuo midaus apsvaigęs.
Laike tiktai supūliuoja žaizdos.
O pievoje užaugę trauklapiai
kad ir dieviškai žali, beverčiai:
Savyje neturi gydomosios galios.

2019