Daug gražių švenčių, minint ir pagerbiant pirmąjį Lietuvos Valstybės Prezidentą Antaną Smetoną, buvo surengta Užulėnyje, kur prieš 145 – erius metus  gimė ir gyveno Prezidentas. Bet šiais metais ši šventė buvo ypatingai prasminga ir graži. Juk ir Lietuvos Respublikos Seimas šiuos metus yra paskelbęs Prezidento Antano Smetonos metais.  Dar 1918 –aisiais metais, ruošiantis minėti Lietuvos Valstybės atkūrimo 100 –metį, mokslo, meno, kultūros ir politikos atstovus vienijanti asociacija „Mūsų tautos atmintis“ kreipėsi į šalies ir Vilniaus miesto vadovus, siūlydami, kad sostinėje būtų pastatytas paminklas Pirmajam Valstybės Prezidentui A.Smetonai, bet jokio sprendimo tuo klausimu nebuvo priimta ir toks projektas į Šimtmečio minėjimo programą nebuvo įrašytas.

 Ne vienam dėl tokio neigiamo valdžios nusiteikimo skaudėjo širdį. Žurnalistas Vilius Kavaliauskas prisimena, kai atvažiavo su septyniais skulptoriaus Antano Žukausko projektais pas Ukmergės merą Rolandą Janicką ir jam pasiūlė šį paminklą statyti Užulėnyje. Tada jis sausakimšame Ukmergės muziejuje pristatinėjo ir išleistą A.Merkelio foliantą „Smetona“. Iš didžiulio žmonių susidomėjimo suprato, kad čia Smetonos neužmiršo ir paminklas tikrai gali būti pastatytas. Neatsitiktinai skulptoriai paminklui sukurti pasiūlė ir savo kolegą skulptorių Antaną Žukauską. Jo dr. Jono Basanavičiaus skulptūra Vilkaviškyje yra tikra viso miesto puošmena. 

Labai gerai, kad Ukmergės rajono valdžia tokiai iniciatyvai pritarė, padėjo ir buvo laiku suspėta skulptūrą ne tik pagaminti, bet ir pastatyti iki Valstybės Prezidento A.Smetonos gimtadienio, rugpjūčio 10 d. bei per šventę ją iškilmingai atidengti priešais Užugirio krašto muziejų, kur nuo 1936 metų veikė A. Smetonos lėšomis bei pastangomis pastatyta Antano Smetonos vardo pradžios mokykla.

Tiesa, pirmojo Lietuvos Prezidento Antno Smetonos 145-ojo gimtadienio šventė prasidėjo dar anksčiau, rugpjūčio 9 d. Lėno Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje, kur šv. Mišias aukojo Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas ir vietos klebonas kun. Ričardas Banys bei kiti aplinkinių parapijų kunigai. Tačiau rugpjūčio 10 d. šventiniai renginiai vijos vienas kitą. Tai ir paminklo iškilmingas atidengimas, Ąžuolų alėjos, skirtos Vasario 16-osios Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo Akto signatarams atminti atidarymas Prezidento Antano Smetonos vasaros rezidencijos – dvaro parke bei teatralizuota Prezidento Antano Smetonos gimtadienio šventė vasaros rezidencijoje – dvaro kieme.

Atidengimo iškilmėse dalyvavo JE Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, Ukmergės raj. savivaldybės meras Rolandas Janickas, daugybė svečių, vietinių ir iš toliau atvykusių žmonių, kuriems A.Smetonos atminimas yra ypač brangus. Paminklą pašventino Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, o visiems susirinkusiems suteikė palaiminimą.
Atidengus paminklą, trumpą bet labai šiltą kalbą pasakė Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda. Jis sakė, kad pirmojo šalies vadovo atminimas turėtų būti deramai įamžintas ir sotinėje, kad reikšmingų atminties ženklų bei simbolių turėtų būti ir daugiau. Prezidentą maloniai nustebino toks gausus susirinkusių į šventę žmonių skaičius, toks didelis susidomėjimas Prezidentu Antanu Smetona, kaip viena ryškiausia  istorine asmenybe.

Tik prieš metus Kauno rajone, Žalgirio Pergalė Parke buvo atidaryta ąžuoliukų alėja Vasario 16-osios  signatarams. Dabar tokia pati alėja bus ir čia, Užulėnyje, Prezidento A. Smetonos  vasaros rezidencijos – dvaro parke. Atidarius alėją, Prezidento A. Smetonos brolio Motiejaus vaikaitė Sigutė Smetonaitė – Petrauskienė dėkoju už tokį šiltą, turiningą ir gražų Prezidento A. Smetonos pagerbimą, jam išsaugotą nuoširdžią atmintį, meilę. Tai teikia vilčių, kad lietuvių tauta tikrai niekados neužmirš savo didžiavyrių, kurie atkūrė valstybę, ją saugojo ir jai dirbo.

Šventė dar ilgai tęsėsi. Nežinau keli šimtai, o gal ir visas tūkstantis gėrėjosi teatralizuotu A. Smetonos sutikimu, koncertu. Vaikščiojau Lėno ežero pakrante ir rodėsi, kad vis meldai šnara tą pačią sakmę, tuos pačius obuolius nokina senos obelys ir visai nesensta senas Prezidento ąžuolas parke. O gal taip ir turi būti. Tautos ąžuolams tik stovėti ir stovėti, o mums iš jų semtis jėgų, meilės savo tautai, savo valstybei Lietuvai.