aušros mostas pradangino žibintus,
širdis kratėsi – protesto auka.
audringas šešėlis griovė sienas,
raudonio akys atitrūko sapne –
(nors buvau tik aš).

vakar kaip niekad manęs norėjai,
šiandien kaip niekad nori mirti.
ar aš pati su viltim dar gyva?
ar tu vienas trypsi vaistų lietuje?

vaistai be manęs neapsiėjo,
susisukau snaudulio lėktuve.
bijojau kankinti kitus sekančią dieną –
jie nenusipelnė globos kvaitulyje.

dienos neramios – painiojuosi valandose,
kada tu laižysi velnio nuodus lauže.
mano meilė – beprotiškas elgesys:
painus protas pasiklydusioj širdy.

nepaleista tavo sunkioji svaja:
eilėraščiai skubina ateitį dabartyje.
ne, protėvė žemė tavęs nelaukia,
it smėlio kruopelė skęsiu skausme –
(bijau, kad savo meile neišgelbėsiu tavęs).