Pakalbėję, pajuokavę, pasidžiaugę,
Rudenio gėrybėm pasidalinę,
Susitikom pokalbiui prie stalo,
Puošto staltiese, lietuviška, linine.

Laikas bėga tartum greitas traukinys,
Saulė kyla, leidžias, niekad nesustoja.
Laikrodis, senasis tinginys,
Jau užmigo, ir gegutė nekukuoja.

Rodos buvome visai šalia,
Tik už lango ir už durų likom.
Bet, matyt tokia Dievo valia,
Kad lig šiolei mudu nebesusitikom.

Gal skirtingi esam, gal panašūs,
Vienas kito taip ir nepažinom,
Tik lape, kur žodžiai, mudu gražūs,
Eilėmis mintis savas malšinam.

Ir ar verta buvo susitikti,
Jei ir vėl ilgam reiks išsiskirti?
Po savęs žodžius gražius palikti,
Juos pasvert, supeikti arba nuolat girti?

Jei likimas dar kada suvestų,
Mes darysim viską iš pradžių.
Kad viltis mažytė neužgestų,
Mes plepėsim lig pirmų gaidžių...

2006 12 07