Atsiųsk žinutę iš dangaus, man laišką parašyk,
į sapno guolį šypseną įausk,
žinosiu, kad dar vis manęs ilgiesi,
ir tavo veidą leisk išvyst,
juk taip seniai bebuvom dviese
ir tavo balsą primiršau,
ant laiko tiltų supa vėjas,
ant snaudžiančių aukštų pušų,
ant sparno volungėlės.
Atsiųsk žinutę iš dangaus,
sapne šypsosiuos tarsi kūdikis nekaltas,
močiute, prie savęs priglausk, aš ta pati, tik metų kalnas.