Perkūno galioje
išteisint žalčialunkį
kuris pavasarį
anksti pakirdęs
uogom mirtinom
apkibęs
į rudenį
gražiai prie miško
raudonuoja
kur ilgapirštės laumės  
smilgomis šiurena
voratinklių šilkus
išdžiaustę
ne laimę verpia
verpia dalią juodą
žiedelis violeto
pasirodo
pilnas nuodo
o laumės
laumės šokdamos
kvatoja
žynyčioj
ąžuolinėj
žalčiui
guolį kloja