Nesugalvočiau iki užmaršties...
Prie kokio kelmo prisiliesti?
Beribės žvaigždės žiū vėl ant peties
Ten, kur graži nubridusi jaunystė.
Nenutapyti sielos... Kambariai.
Dalint pieštuką? –
Akvarelei tikros spalvos...
Laiku neišsakyta
Būna per vėlai...
Jeigu saulėgrįža –
Pakelsiu galvą...
O Tu toks mielas,
Nors neišsakytas!
- - -
Tik plaukus man suvėlęs
Rytas - - -