Užmerk akis ir nieko negalvoki,
Ant virpančių blakstienų gęsta
Visi prabėgusios dienos šešėliai,
O miego angelas tau švelniai
Garbanas, pečius, rankas apglosto,
Kad jaustumeis saugi keliaudama į miego slėnį.
 
Jisai budės per visą tamsią naktį,
Visus šešėlius baimės išsklaidys,
Kad negalvotum, ko gali netekti,
Nekaltintum, neteistum pats savęs,
Ir saugos tavo paslaptis, naktis,
Pakol rytuos skaisti žara nušvis.
 
Tada jis po nematoma skraiste praeis pro šalį,
Ir su rūkais pakils į dangų palengva,
O tau ryte pabudus bus lengva, gera.
Paliesi žemę, žolę, šypsosis gėlės,
Kad  jaustumei lengvumą su saule kėlus.