Kai niekas nemato – giliai ežere,
Dugne, kuris saulės nebijo.
Kur žuvys nežino, ką reiškia šviesa –
Gyvenimas ieško lelijų...

Stebėsis dangus, kai karūnom pražys,
Daugybė žiedų viens prie kito.
Pamirš, kad juoduoja po lapais naktis –
Šalta ir tamsi gelmė tyko...

Vaikys vėjas laumžirgius virš vandenų,
O kregždės ties pažeme klykaus.
Neraižys žaibai, bus tylu ir ramu,
Nutols kažkur debesys nykūs.

Sumerks žmonės kojas, mazgosis žieduos.
Manys, kad dabar bus laimingi...

Tarytum žuvis, laimė – nepasiduos –
Išslys, pasiners... Ir vėl dingus...

2019 m. liepos 17 d.