* * *

    
 
šalvena
maldys senatvės sopulius
rankų šiluma
 
mūsų metuose
sprangus daros žodis myliu
mezgu kojines
 
kai manęs jau nebus
rudens vėtrų kauksme
išgirsk šio  vidurvasario nakties tylą
 
švelni glamonė
daugiau gerumo išduoda
nei šimtas žodžių
 
nepasijuok –
gali užmušti viltį tikėjimą
meilę
daliuteisk