Pats metų vidurys ir vasaros –
Įkrito ežeran mėnulis.
Po akmeniu šviesos neatrastas
Keistokas gyvis guli.

Keistokas ir žmogus ant kranto
Vandens stichijoj gimęs.
Laki vaizduotė, mintys lanko –
Gyventų ir žiede lelijos.

Šeimyniškas, ramus ir geras,
Gabus daug ir plačiai matyti.
Mieliau dalinas nei sau deras,
Apgaut, įžeist jo – nebandyki.

Ir, jei atrodo, kad vėžiai
Ne priekin – atbulyn ropoja,
Tai tik todėl, kad jie kitaip
Pasaulį mato, jaučia srovę.