Be dovanų...


            Neturėjau ir neturiu ką jums dovanoti,
            Nebent puokštę pirmųjų pavasario žiedų,
            Nemokėjau laimingų valandų išsaugot
            Ant praeityje kelių ir takų mintų...
            O, kad būčiau pasiėmusi glėbį jų,
            Dovanojus artimiausiems, visiems –
            Sau pasilikus mažą dalelę paprastų –
            Nebūtų prilygę pavasario gėlėms...
            Laimė – ne dovanoti gėlių žiedai –
            Sielos gelmėje nesunku sutalpinti ją,
            Tad kur dabar, kur jos tolimi aidai?..
            Pagaliau nurimai – nebuvo tau skirta.
           
             2019 03 21
Rena