Smėlis ant pievų

Ne į tolimą kelią laivai mus pašauks,
Ne į tolimą kelią sesės žirgus balnos,
Ne į tolimą kelią paukščiai lydės,
Tik į mirtį išsiųs... Ir lauks... Nebegrįšim.

Ir ne dievą mes garbinsim po dūmų dangum –
Priešo taikliąją ranką, kad kančių nepajutom;
Ir ne „Laisvė“ mes šauksim veidais į samanas –
Prisiminsim, kaip grįžę sveikinsim motinas.

Jų prakeiksmai, ašaros ne priešus lydės,
O mus, kad drįsom sugrįžti užmerkę akis.
Ne didvyriais būsim savo gimtinėse –
Tik smėliu mus vėjai pustys po pievas.
nerašanti