Nereikia nei  Šekspyro,
Gyvenimas – drama,
Svajonėm kartais girias
Ir krinta jis, deja.
 
Ir šukėmis pažyra
Balta balta diena,
Eini per ją lyg miręs,
O širdyje – žaizda.
 
Kas žodį tą pagydys?
Jis taip norėjo skrist,
Bet puolė, balon bridęs,
Ir nepakyla vis.
 
Vis velkas tartum žydas
Per amžinas naktis.