Prijaukintos rožės
vis tik duria...
Sužeista širdis
liūdesiu kuria.
Paukštė narvelyje
Gieda... ji gieda,
debesų takeliais
apkabinus gėlą.
Skleidžiasi rasota
vienmetė šiušelė,
pievos laukinukė
lyg maža seselė.
Ir toksai švelnumas
nugula į sielą...
Dienos mano
dienos...
tylią meilę buria.