Arka
Keista likti be vardo vertės –
Tarsi būtum į kurmrausį įmestas pinigas.
Lyg ir rūpesčio nėr,
Bet, matyt, sistema nebe ta.
Keista plaukt per dienas,
Kai prie kojų girnapusės pririštos,
O tu reikliai renkies,
Kur nuskęsti geriausia vieta,
Nors esi ne ašis,
Bet netyčia būty likęs krislas.
Atminimų erdvė link miražų išvijo klajot.
Atbundi ir klausais,
Kaip įspėdamas laikrodis tiksi –
Tu esi valiuta, kurmiams gera gyvent be kurios.
Palengvėja tada,
Kai neieškai, kas šauks tavo vardą,
Nes lieki antspaudais, pulso tvinksniais, darbų vilnimis.
Nes būtis ir yra susapnuota Herojinė Arka.
Buvo sapnas puikus –
Tu galėjai ne kristi, bet skrist.