Aš baisią šalį sapnavau –
Bežvaigždės naktys, dienos pilkos.
Ten negerbia nei žemės, nei dangaus,
Vadina piktžolėm vosilkas.

Ten verčia iš šaknų medžius,
Apkaltinę, kad jie užstoja saulę,
Ir surakina upelius,
Prisivilioję juos apgaule.

Neužjaučia ten mindomos žolės,
Ir akmenio ten niekas nepaglosto,
Mačiau, kaip verkė pakelėj
Viršūnėm apkarpytom gluosniai.

Ir meilės toj šaly nėra –
Ten viską perka ir parduoda,
Ten klesti melas ir klasta,
Ir visos vėliavos ten juodos...

... Aš baisią šalį sapnavau...