Žavintis budimas

Na štai, ir vėl blizgus saulėtekis –
Kažkam jis pirmas, o kažkam – lemtingas,
Kažkas pajus būties gelmes, kažkas – nuslys paviršium.
Tegul ne rūpesčiai suries, 
Bet paūgėsime per sprindį,
Tegul pajusime aistras ir išskaitysim paslaptį gimties,
Iki sutiksim savo mirtį.
Aš negaliu išpranašauti, kas bus ryt, poryt,
Tačiau dabar jusles pravėrė
Žavintis budimas.
Jauniklis džiūgauja, suaugęs skubinas, 
Karšinčiui graudulį sunku nuryt – 
Visi mieguisti rąžosi be apgaulingo grimo.
Argi svarbu, kiek tavyje tokių saulėtekių kriste įkrito?
Svarbu, kad šio, dabar prašvintančio, sulaukėm.
Teisingai rinkimės, kur mus nukreips šis rytas –
Per dieną būism dovanos ar budeliai, ar aukos.
Nijolena