Išbėgs pavasaris nukrėtęs vyšnių žiedus,
Paliks birželiui kvapą jazminų,
Ankstyvą rytą, mažam strazdeliui giedant,
Kai eisiu žiedlapių baltų taku.
 
Būtų gerai, kad jį sutikčiau vėlei
Laiko rate po ilgo metų kelio,
Kai iš po sniego sveikins žibuoklėlės
Šlaite žydrom dangaus gelmės akelėm.
 
Tiktai vilioja, vilioja žvelgt į priekį,
Kur vasara su savo dovanom.
Kur žemuogės, medum pakvipus liepa,
Nevėžio pievos nubertos rasom.
 
Išbėgs pavasaris, man jo nesulaikyti...
Bus metai ir žydėjimai laukų kiti,
Bet neliūdėk, žmogau, juk gera tau matyti,
Žinot –
Gražiausioje šaly laimingas gyveni.