(Gal Vytautas Kernagis dabar taip rašytų?)
 
Kai žydi rapsai Suvalkijoj,
O oras kvepia medumi,
Ir krūmo pakelės alyvos
Palikti niekaip negali.
 
Jauties pavasario užburtas,
Jo tolin bėgančių laukų,
Ir supranti, koks lobis, turtas
Platybės rapsų geltonų.
 
Kiti laikai ir kitos spalvos,
Bet gegužė ir ši graži.
Rodos, pražydo auksu kalvos
Net Suvalkijos pakrašty.