Negi tavo mintys dar lūkesčiu paremtos
ir įprotis verčia nesąmoningai kurti, svajot,
juk jau duotybės versmės išsemtos visos –
laikmečio padala rodo – nėra laiko abejot.
Viską, kas buvo gera, malonu – pasisavino metai,
laikas užlygino gyvenimo vingių paliktus randus,
daug bylotų ir pavasario drumzlini upių verpetai,
žmogus net sapne nesapnuoja – finiše bus pasyvus.
Bet pagaliau ateina skaudus permąstymų metas,
pasilikusios praeities datas sudėliot chronologine seka,
deja, viską sujaukia atbulai į praeitį nuriedėję ratai,
tad belieka žvilgsniu nulydėt ir pamot stingstančia ranka.

2019 m. balandis