Susitvenkė galų gale debesija dangaus,
Tačiau užmiršusi, o kaip pradėti lyti?
Tiek lūkesčių, jog žemė atsigaus
Ir kad įdarbintos bus liauno daigo nytys,
Bet nė nekrapija pajuodę pakraščiai.
Ar ne iš apmaudo palaukėj gervė krykia?
Prisipažink, ar vakare meldei
Visų dievų eilinio bergždžio ryto?