Žiedų žvakės į dangų iškeltos
Švies per dieną, nors lytų lietus.
Tokios skaisčios, viliojančiai baltos,
Vėliai traukia praeivių žvilgsnius.
 
Tarp pavasario medžių jis vienas —
Išdidus, plačialapis, nušvitęs.
Puošias gatvės ir aikštės kaštonais,
Kaip žibintais, kur uždega rytas.
 
Šaltos žvakės ugnim neliepsnoja,
Jų neužpučia šėlstantis vėjas,
Gegužė mums visas dovanoja,
Ant kaštonų viršūnių iškėlus.