O būna, pabaigos neturi
Naktis. Ar švisti nepradės?
Tada pasiimu kepurę
Ir gaudau krintančias žvaigždes.
Smagu tuo kritimu gėrėtis,
Bet, jeigu kalbant atvirai,
Kepurė mano – jau kaip rėtis,
Gražuolės degino kiaurai...