Budėjimas tarpusezony – 
Įsmukimas tarp punktyro brūkšnių,
Iš kur save labai sunku ištraukti.
Spalvingi lūkesčiai viens paskui kitą bliūkšta – 
Ko laukt, kai nėr jokių aistrų už kaukės,
Todėl trūnijimas užtruks gal šimtą metų,
Kurie išsklis neišrikiuoti skaičiais.
Iš kūno kiauto turinį kai krato,
Nelieka ašarų, todėl nakty šypsaisi,
Kada virš miško pilkšvas brėkšmas plyšta
Lyg orientyras, kur tarp brūkšnių kopti,
O tu tam žygiui atiduodi viską, 
Kol tarpe skaičių atguli po plokštėm.