Ko dar nepasakiau žaliam gegužiui,
Kad jis ir šiandien patikėtų,
Jog ne, ne akmeniu man metai guli,
Kai žiedus jo galiu mylėti.
 
Mylėti vėlei baltą vyšnią,
Kada sutinka prie vartelių,
Ir obelėlę seną, žilą,
Jos tiek žiedų šakelės kelia.
 
Nueit taku, kada žibutės
Šimtais akių įkandin lydi,
Jų pakraštėly baltos plukės
Pasveikina iš tolo tyliai.
 
O kur dar tulpės ir narcizai,
Neužmirštuolės, našlaitėlės!
Vaikystės metai, rodos, grįžta,
Kada sodely žydi gėlės.
 
Visų tikrai man nesurinkti
Į šią eiliuotą gėlių puokštę,
Kurią galėtumei paimti
Ir žmogui į rankas įduoti.
 
Jei ko nepasakiau, tai tiktai AČIŪ,
Pavasariui, Žemelei, Dangui
Už mišką, lauką, pievą gražią,
Gėlėm nusėtą kraštą brangų,