Miestas skendi pavasario laike:
senovės kampeliai baltuos žieduos,
baltuoja trys kryžiai fone žaliame,
Neris gėrisi krantais nuostabiais...
Senovė ir dabartis draugauja savaip,
tarp jų kontrastas – diena ir naktis –
upių vandenys vingiuoja ta pačia vaga –
regi žalias kalvas, žalius šlaitus.
Miesto triukšmas nenutyla, deja, –
varpai papildo tarsi skelbtų pavojų,
horizonte vis aukščiau saulė kyla:
gėrimės šia diena, pamirštame rytojų.
Miesto pavasaris – ne gamtos gaiva,
ne gegutės skambi dvibalsė gaida,
medžių ir stogų spalvinga darna –
sieloje supratimo branda liūdna.

2010–2019 m.