Šukės

Atsiprašau – nesuturėjau saulės delnuose
Ir ji, suskilus blyksniais, upeliūkšty plaukia,
Bet šukės žibančios kiek pumpurų atsegs,
Iki įstrigs pakrantėj kaip purienų auksas.
Ir viskas keičiasi greičiau, nei užmatai – 
Palaimins dieną rytmečio stebuklai.
Balti garniai tarytum angelai
Virš kiemo skrenda. O kad jie nutūptų!
Bet šukės nuplaukė, išblėso atspindžiai,
Blausus saulėlydis prie juodašakio miško,
O po nakties nustebęs pamatei, 
Kad pumpurai lyg atsegti pravipo.
Nijolena