Jau pavasaris – Jautis galingas
Saugo savo ganyklų valdas.
Malonumas – krimst žolę sultingą
Ir bandos iš akių nepamest.

Ką jau ką – bet komfortą jis myli,
Leidžia sau pasilepint dažnai.
Kartais mąsto ilgokai ir tyli,
Nepatinka tušti plepalai....

Nors dažniausiai jis tvirtas ir lėtas,
Tačiau gali kantrybę prarast.
O tada – aistros pradeda lietis,
Virsta buliumi, drabsto putas.