Dainuok, pavasari, kartu su vėju,
Dainuok su saule rytmety.
Tikrai žinau, kad tu skubėjai
Sugrįžt pas mus metų kely.
 
Grįžai žmonėm pažadint žemės,
Kad būtų ji žiedais marga,
Pradžiugint žiemkentėlį žalią
Mažyčio vyturio daina.
 
Smagu ir man krante Nevėžio
Eit plukėm papuoštu taku,
Toliau už jų upelis bėga
Vingiuodamas tarp akmenų.
 
Gerai, kad vėlei susitikom,
Tiek daug dienų šviesių davei,
Tau nesvarbu, kad aš pražilęs,
Ir jau ne toks, kaip kad kadais.
 
Kaip kad kadais, kai tavo burtų
Užgauta daužėsi širdis,
Ant meilės aukuro užkurto
Trumputė rodėsi naktis.
 
Dainuok, pavasari, gražiausią dainą!
Dainuok žibuoklėm ir klevais,
Nedaug jau reikia mano laimei —
Darkart apsvaigt vyšnių žiedais.