Nežino niekas, kuo mes būsim.
(Per daug giliai įsikirtau?)
Keista ta vasara. Per pusę
Dalinom laiką – man ir tau:
Rausvus saulėlydžius, kai tylą
Šikšnosparniai sparnais karpys,
Kai pamiškės margi kikiliai
Maldas rytmetines skaitys.

Kai saulei kylant ners į aukštį
Sukrykštusi žvitri kregždė...
Akim džiugiai lydėsiu paukštį
Ir nenorėsiu patikėt,
Kad tu – esi tik vėjo gūsis,
(Ir šito niekas nežinos)
Šiaurinėj Suvalkijos pusėj –
Zanavykijos lygumoj.