O, kunigaikšti, titulų nebeturi,
Mirtis ir nuodėmės jas pasiglemžė,
Nors tavo siela ir didinga, ir tauri,
Jau viskas sudegė šių amžių lauže.

Neliko nieko, kuo didžiuotis dar gali,
Ką dovanojo tau dangus, Praamžius,
Dabar kapuos it nusidėjėlis guli,
Jau negyvuos mūs ainiai čia per amžius.

Nors tavo būdas ir kilmingas, ir dosnus,
Neliko, kuo didžiuotis dar galėtum,
Ir šitas laikas plaks ir baus begal tik mus
Ir nežadės čia ateities saulėtos.

Nors tavo kelią laimintų ir vėl dangus,
Smūtkeliai kryžkelės ir vėl būdėtų...