Svarbių dalykų daug esi išbarstęs,
O niekaip sugrąžint jų nevalia.
Vėlai suvokęs praradimų vertę,
Nekart bandei surinkti juos. Deja –
Jie liko jau už mylių ar už varstų,
Tačiau tik retas kaltinam save...

Nublanks ir apdulkės tie praradimai...
O ką norėtumei dar vis priglaust:
Palikusią tau randą (gal tik žymę?),
Nutolusią... be kontūro ryškaus?
Lemtis mums nevienodai duoda, ima...
O juk ir aš tą duodamą barstau!