Spyris į metus

Nesukramčiau nė vieno pūdo druskos
Ir nepatyriau, kas ta patirtis
Nes mano metai – riedantys kopūstai
Pro šalį taip smagiai šuoliuoja vis
Visai nelaukiau jubiliejaus grožio
Ir savo artimų nesurinkau
Tik tie plaukai nubalo tarsi ožio
Ir retesni atrodo kiek labiau
O kartais man tiesiog į veidą meta:
- Ką padarysi, teta, jūsų metai....
Ir aš pykstu turbūt nebesupratus –
Juk nesam giminės -kuo dėtos tetos?
Nuodai