Dziedas grįžā jau sutemus
Girtas visas kap šuva. 
Kambary prie šiepās griuvā -
Net neradā, kur lažia! 

Boba lažiāj jau miegojā, 
I išgirdus atsibudā, 
Kai jos dziedas un padlogā
Girtas kambary nusgrūdā. 

Boba savā dziedų kielē, 
Bandie lažiān jį nutyst. 
Sunkus dziedas, kap arklys, 
Ale boba jį nutys! 

Jau ne pirmų rozų tysia
Girtų dziedų par grindis. 
Tik staiga pajutā boba... 
Kuom cia kvepia jos kuilys? 

Cia dvokutys dzikalonā! 
Bobiškā, saldaus kažkokiā! 
“Ach gyvate, tu paškustva! 
Ažmušiu tavi, laidoke! „ 

“Tu paškustva nerealiuotas, 
Jau par bobas tu aini? 
Ach tu lodariau, laidoke! 
Va dabar tikrai mirsi! „ 

Bobās prišiktās kalgotkies
Dziuvā virtuvėj un pečiaus. 
Boba jas piktai pastvėrus, 
Dziedų jau žudyt pasnešus! 

Ana dziedui apvyniojā
Kaklų su kalgotkiem savā, 
I ažtraukus dziedų smaugie. 
Dziedas dusā, traukuliavā. 

Gargaliavā, net raudonas, 
I bumbuliai išversti. 
Sunkiai dusdamas girdiejā -
Garsiai bliauna jo pati: 

“Man gyvenimų suėdei, 
Tu pijoke, gersi dar? 
Mani su partiankiem smaugei -
Tau atkeršysiu dabar! 

Maža to, tu jau par bobas
Svetimas pradėjai ait! „
Boba rēkia, dziedų smaugia. 
Dziedas pradeda nusbaigt: 

Visas kratās, jau čiut gyvas, 
Kelnių priekys visas šlapias... 
Tik kažkas tai suskambėjā -
Kritā bonka iš kišeniaus. 

Boba tų pakielē bonkį, 
Atikietėn padabojā... 
Cia gi bobų dzikalonas! 
Raiškia, ti neuluavojā 

Su kākiom tai kaimā bobām! 
Anas ištikimas jai, 
Dzikalonų prosta gierē. 
“Raiškia, viskas narmaliai? „ 

Bobai net pagailā dziedā, 
Nutysē jį patalan. 
I apkumšie, pabuciavā, 
Visakų atlaidie jam! 

------------------------------------------------------------------------ 

Vertimas į literatūrinę lietuvių kalbą (rimavimas vietomis nusimušė verčiant). 

Diedas grįžo jau sutemus
Girtas visas kaip šuva. 
Kambary prie spintos griuvo -
Net nerado, kur lova! 

Boba lovoje jau miegojo, 
Ir išgirdusi atsibudo, 
Kai jos diedas ant grindų
Girtas kambaryje nugriuvo. 

Boba savo diedą kėlė, 
Bandė lovon jį nutempt. 
Sunkus diedas, kaip arklys, 
Bet boba jį nutemps! 

Jau ne pirmą kartą tempia
Girtą diedą per grindis. 
Tik staiga pajuto boba... 
Kuo čia kvepia jos kuilys? 

Čia dvokutis odekolono! 
Moteriško, saldaus kažkokio! 
“Ach gyvate, tu bjaurybe! 
Užmušiu tave, paleistuvi“ 

“Tu bjaurybe neraliuotas, 
Jau per bobas tu eini? 
Ach tu veltėdi, paleistuvi! 
Va dabar tikrai mirsi! „ 

Bobos prišiktos pėdkelnės
Džiuvo virtuvėje ant krosnies. 
Boba jas piktai pastvėrusi, 
Diedą jau žudyt pasinešusi! 

Ji diedui apvyniojo
Kaklą su savo pėdkelnėmis, 
Ir užtraukusi diedą smaugė. 
Diedas duso, traukuliavo. 

Gargaliavo, net raudonas, 
Ir akys išverstos. 
Sunkiai dusdamas girdėjo -
Garsiai bliauna jo pati: 

“Man gyvenimą suėdei, 
Tu girtuokli, gersi dar? 
Mane su autais smaugei -
Tau atkeršysiu dabar! 

Maža to, tu jau per bobas
Svetimas pradėjai eiti! „
Boba rėkia, diedą smaugia. 
Diedas pradeda nusibaigti: 

Visas kratosi, jau vos gyvas, 
Kelnių priekis visas šlapias... 
Tik kažkas suskambėjo -
Krito butelis iš kišenės. 

Boba tą pakėlė butelį, 
Į etiketę pažiūrėjo... 
Čia gi moterų odekolonas! 
Reiškia, ten neuliavojo

Su kažkokiomis kaimo moterimis!
Jis ištikimas jai,
Paprasčiausiai gėrė odekoloną.
"Reiškia, viskas normaliai?"

Bobai net pagailo diedo,
Nutempė jį į patalus.
Ir apkamšė, pabučiavo,
Viską jam atleido!