Jūros našta
Aplinkui taip tyku,
Tik girdžiu jūros neramų ošimą.
O ten labai gilu,
Ir siauras krantas vis save skandina.
Tolimame horizonte matyti,
Krenta su puta banga.
Visi tie žodžiai, Tau nepasakyti,
Slegia akmenų našta.
Šaltas smėlis byra man tarp pirštų,
Vėjas neša tas smiltis tolyn.
O jei viskas baigtųs, palengvėtų,
Aš grimztu vėl tyliai užmarštin.